Energijos vartojimo auditas – kam, kodėl ir kada?

Energijos vartojimo auditas – kam, kodėl ir kada?

Energijos vartojimo auditas – kam, kodėl ir kada?

Pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvų reikalavimus visos didelės įmonės Lietuvoje artimiausiu metu turės atlikti ir reguliariai kartoti energijos vartojimo auditą. Nepaisant išleidžiamų poįstatyminių aktų, įvairių skatinimo priemonių (tokių kaip 2015 m. rudenį paskelbtas kvietimas teikti paraiškas ES fondų investicijų veiksmų programos priemonei „Auditas pramonei LT”), Lietuvos įmonių savininkams kyla daugybė neatsakytų klausimų: ar jų įmonė taip pat bus įpareigota atlikti energijos vartojimo auditą? Koks tai procesas ir kas jį gali atlikti? Kokius reikalavimus turi atitikti auditoriai? Ar yra ir kokią ES paramą galima gauti? Iki kada įmonės turės atlikti tokius auditus? Kokia audito apimtis ir iš jo gaunama nauda įmonei?

UAB „Teisingi energetikos sprendimai“ (TES) specialistai, turintys ilgametę patirtį ir reikalingas auditoriaus kvalifikacijas, pateikia savo įžvalgas, ko tikėtis iš privalomojo energijos vartojimo audito bei kaip iš jo gauti apčiuopiamos naudos.

ES skatina taupyti energiją: direktyvos ir jų reikalavimai

Dar 2009 m. buvo patvirtintas ES energetikos ir klimato kaitos teisės aktų paketas, kuriame nustatyti teisiškai įpareigojantys tikslai palyginti su 1990 metais:

  • iki 2020 m. – 20 proc. sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį,
  • iki 20 proc. padidinti atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) dalį,
  • 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą.

Nors klimato kaitos švelninimo bei AIE dalies didinimo tikslų šalys narės sėkminga siekė, energijos vartojimo efektyvumo tikslo įgyvendinimas vėlavo. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl 2012 m. priimta ES Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo. Nors šios direktyvos nuostatos į nacionalinę teisę turėjo būti perkeltos iki  2014 m. birželio 5 d., Lietuva nesugebėjo laikytis numatyto termino. Dėl šios priežasties iki šios dienos nėra aišku, kokiomis priemonėmis bus įgyvendinti vienų ar kitų direktyvos straipsnių reikalavimai.

Vienas iš dideles įmones liečiančių reikalavimų yra direktyvos 8-asis straipsnis, nurodantis, kad energijos vartojimo auditas turėtų būti privalomas ir reguliariai atliekamas visose didelėse įmonėse, nes jose gali būti sutaupyti ženklūs energijos kiekiai.

Pažymėtina, kad šis reikalavimas turi būti taikomas ne tik gamybinėms pramonės įmonėms, bet visoms įmonėms, kurios nėra mažos ar vidutinės įmonės (MVĮ). Direktyva numato, kad auditus, ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 5 d. ir bent kas ketverius metus, nepriklausomai ir ekonomiškai efektyviai turi atlikti kvalifikuoti ir, pageidautina, akredituoti ekspertai. Tiesa, numatomos ir išimtys, bet tik toms įmonėms, kurios įgyvendina nepriklausomos organizacijos pagal atitinkamus Europos arba tarptautinius standartus sertifikuotą energijos naudojimo vadybos sistemą (pvz., ISO 50001).

Privalomasis energijos vartojimo auditas Lietuvoje

Pagal ES reikalavimus visos didelės įmonės Lietuvoje turės atlikti ir reguliariai kartoti energijos vartojimo auditus.

Didelė įmonė yra ta įmonė, kuri pagal Lietuvos Respublikos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytus duomenis nepriskiriama labai mažai, mažai ar vidutinei įmonei. Didelė įmonė turi daugiau nei 250 darbuotojų ir jos metinės pajamos viršija 40 mln. eurų  arba turto balansinė vertė viršija 27 mln. eurų.

Vis dar nėra aišku, kaip turėtų būti traktuojamos įvairios susijusios įmonės. Pavyzdžiui, jei įmonei X priklauso ir įmonė Y, bei abi yra didelės įmonės, tai pakanka vieno audito, ar turi būti atliekamas abiejų įmonių auditas? Tokiu atveju, koks audito detalumo lygmuo bus pripažintas tinkamu ir atitinkančiu direktyvos reikalavimus?

2015 metams einant į pabaigą, Lietuvoje buvo parengtas Aprašas dėl energijos vartojimo audito, kurį privalo atlikti įmonės pagal 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo 8 straipsnio 4 ir 6 dalių bei VI priedo nuostatų reikalavimus (toliau – Aprašas).

Tiesa, Lietuvoje iki šio Aprašo jau buvo parengta ir patvirtinta išsamiojo energijos vartojimo audito viešojo naudojimo paskirties pastatuose,  auditų pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams procesams atlikimo metodikos, auditorių atestavimo tvarka, mokymo įstaigų, norinčių teikti kursus auditoriams, teisės mokymams suteikimo tvarka. Čia reikėtų pažymėti, kad auditas, atliktas pagal šias metodikas, negali būti laikomas tinkamu pagal direktyvos reikalavimus, kadangi neatitinka minimalių kriterijų pagal direktyvos priedo reikalavimus (pvz., metodika neapima energijos vartojimo transporte). Minėtų teisės aktų sąrašą galima rasti čia.

Kadangi minėtas Aprašas buvo sukurtas ES paramos programos priemonės „Auditas pramonei LT“ tikslais, vis dar nėra aišku, ar auditas, atliktas vadovaujantis šio aprašo reikalavimais, bus pripažintas tinkamu pagal direktyvą. Taip pat niekur nėra aprašyta, kokios vadybos sistemos, kokia jų apimtis arba kokie jų pripažinimo mechanizmai bus taikomi tam, kad įmonės taikoma vadybos sistema būtų pripažinta lygiaverte kaip energijos vartojimo auditas pagal direktyvą.

Nors pats reikalavimas dėl audito atlikimo privalomumo numatomai bus perkeltas įstatymu, poįstatyminiai teisės aktai, tokie kaip audito, privalomo pagal direktyvą, atlikimo metodika, galėtų būti jau patvirtinti ir paskelbti viešai.

Kol Lietuvoje nėra aiški privalomojo audito apimtis ir reikalavimai, norint apsidrausti nuo skuboto audito atlikimo, didelėms įmonėms rekomenduojama juos atlikti jau dabar. Tuo pačiu patartina sutartyje su energijos vartojimo audito paslaugas teikiančiomis bendrovėmis numatyti prievolę atlikti audito korekcijas, jei jos bus būtinos ateityje tam, kad audito turinys atitiktų direktyvos reikalavimus.

Kas gali atlikti energijos vartojimo auditą?

Tam, kad auditas būtų pripažintas tinkamu pas ES direktyvų reikalavimus, jį turi atlikti atestuotas auditorius.

Svarbu tai, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką yra dviejų tipų auditoriai: energijos vartojimo pastatuose ir energijos vartojimo įrenginiuose bei technologiniuose procesuose. Pavyzdžiui, atliekant pramonės įmonės auditą ir auditoriui įvertinus, kad energijos sąnaudos pastate gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti yra didesnės nei 20 procentų, šios įmonės auditą turi atlikti abu atestatus turintys asmenys.

ES parama „Auditas pramonei LT“: Kas gali ja pasinaudoti?

2015 m. rudenį LR Ūkio ministerija ir viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra paskelbė kvietimą teikti paraiškas finansuoti projektus pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę Nr. 04.2.1-LVPA-K-804 „Auditas pramonei LT“. Vis dėlto į paramą galėjo pretenduoti tik labai mažos, mažos ir vidutinės pramonės įmonės, o didelės pramonės įmonės tik tokiu atveju, jeigu energijos vartojimo auditas atliekamas papildomai su energijos vartojimo auditu, privalomu pagal Direktyvą 2012/27/ES.

Tam, kad didelės įmonės galėtų prašyti paramos audito atlikimui, LR Energetikos ministerija išleido aukščiau minėtą Aprašą.

Pagal gautas paraiškas prašoma suma buvo tik 0,38 mln. eurų, tai reiškia, kad liko  net 6,5 mln. eurų nepanaudotų lėšų šiai priemonei įgyvendinti. Tikėtina, kad 2016 m. bus skelbiamas pakartotinis kvietimas. Daugiau informacijos apie pateiktas paraiškas galima rasti čia.

Audito apimtis, siekiant didžiausios naudos įmonei

Nors energijos vartojimo auditas turi būti atliekamas pagal patvirtintas privalomas metodikas, tačiau palikta ir pakankama laisvė. Svarbu suprasti, kad auditas, atliktas tik tam, kad uždėti „pliusiuką“, jog įgyvendintas direktyvos reikalavimas, yra niekinis. Tuo tarpu dirbant kartu su auditoriumi, galima pasiekti įmonei naudingų ir reikalingų tikslų bei sutaupyti lėšų.

Auditui turėtų būti keliami šie tikslai ir siektini rezultatai:

  • jis naudingas savianalizei, pasitikrinti savo darbo efektyvumą: nors įmonės darbuotojai dažnai puikiai išmano savo įmonės specifiką ir yra puikūs technikai, pasiūlantys daug efektyvių energijos taupymo priemonių, neretai akcininkams ar įmonės savininkams prireikia trečiosios šalies nepriklausomo įvertinimo – energijos vartojimo auditas tam yra puiki priemonė (pvz., TES praktikoje atliktas biurų pastatų, esančių skirtingose šalyse, energijos vartojimo auditas buvo reikalingas NT plėtojimo bendrovės akcininkams, kurie negalėjo suprasti, kodėl, atrodo, panašiose klimatinėse sąlygose esančių pastatų energijos sąnaudos taip ženkliai skiriasi);
  • sutaupyti įmonės darbuotojų laiko: neretai įmonėse vienas žmogus yra atsakingas už visą ūkį, todėl, nors jis ir turi idėjų, kur būtų galima sumažinti energijos sąnaudas, tačiau neturi laiko tokiems dalykams kaip: sukonkretinti energijos taupymo idėjas iki technologinių sprendimų, paskaičiuoti jų galimus sutaupymus, gauti skirtingų įrangos tiekėjų pasiūlymus, visas alternatyvas palyginti skaitine reikšme, naudojant ekonominius rodiklius, suprantamus akcininkams (pvz., grynąja dabartine verte);
  • nustatyti labiausiai energijos vartojimui imlias vietas, analizuojant įmonę kompleksiškai (dažniausiai įmonių sąnaudos analizuojamos fragmentiškai);
  • pasiūlyti ekonomiškai pagrįstas energijos taupymo priemones (jei tokios būtų identifikuotos).
  • identifikuoti sritis (ar technologinio proceso dalis), kuriose tikslinga atlikti detalesnį energijos vartojimo auditą ir/ar analizę;
  • identifikuoti energinių parametrų matavimų poreikį bei sistemas (technologinius mazgus), kurioms turėtų būti atliekami detalesni matavimai (tam tikri matavimai gali būti atliekami ir audito metu);
  • atsiskaityti pagal 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus (audito ataskaitą turi pasirašyti atestuota audito vadovas);
  • esant poreikiui, pasiruošti finansavimui pagal priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“;
  • audito med­žiaga gali būti naudojama rengiantis sertifikavimui pagal EN ISO 50001:2011. „Energijos naudojimo vadybos sistemos“;
  • Audito medžiaga gali būti naudojama kitoms įmonių aplinkosauginėms programoms, pvz., „Carbon Disclosure Project“ ir pan.
Ar jau laikas galvoti apie ISO 50001?

Kai kurios didžiosios įmonės, TES klientai, įgyvendindami direktyvos reikalavimus, pasirinko kompleksinį sprendimą – drauge diegti ir ISO 50001:2011.

ISO 50001 yra palyginti naujas įrankis, sukurtas įmonės, komercinių patalpų energijos sistemoms valdyti. Remiantis Vokietijos aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2014 metais daugiau nei 7.300 kompanijų pasaulyje įsidiegė ISO 50001 standartą (tai yra net 234 proc. daugiau nei 2013 metais).

ISO 50001: 2011 numato bendruosius reikalavimus įmonėms:

  • sukurti ir vystyti efektyvaus energijos naudojimo politiką;
  • patvirtinti tikslus ir uždavinius, skirtus politikai įgyvendinti;
  • naudoti turimus duomenis, siekiant geriau suprasti ir priimti sprendimus dėl energijos vartojimo;
  • išmatuoti rezultatus;
  • tikrinti, ar gerai politiką yra vykdoma ir ar ji yra aktuali;
  • nuolat gerinti energijos vartojimo valdymą.

ISO 50001 tikslas yra sudaryti sąlygas įmonėms sukurti sistemas ir procesus, būtinus tobulinti energijos vartojimo efektyvumo didinimą. Įgyvendinant šį tarptautinį standartą, siekiama mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, kitą neigiamą poveikį aplinkai, mažinti energijos sąnaudas per sisteminį valdymą. Šis tarptautinis standartas taikomas visų tipų ir dydžių organizacijoms, nepriklausomai nuo geografinių, kultūrinių ar socialinių sąlygų. Sėkmingas jo įgyvendinimas priklauso nuo visų organizacijos lygmenų ir funkcijų įsipareigojimo, o ypač nuo aukščiausios vadovybės.

Šis tarptautinis standartas remiasi principo „planuok – daryk – tikrink – veik“ nuolatinio tobulinimo sistema ir įtraukia energijos valdymą į kasdienę įmonės veiklą (žr. žemiau pateikiamą Energijos valdymo sistemos modelio pav.).

Energetikos valdyme taikomas „planuok – daryk – tikrink – veik“ principas gali būti aiškinamas taip:

  • planuok – atliekamas išsamusis energijos vartojimo auditas, nustatomi atskaitos taškai bei energijos naudojimo efektyvumo rodikliai, energijos efektyvumo didinimo tikslai, uždaviniai ir veiksmų planai, būtini rezultatams, sutampantiems su organizacijos energetikos politika, pasiekti;
  • daryk – įgyvendinami energijos vartojimo valdymo veiksmų planai;
  • tikrink – stebimi ir matuojami procesai ir pagrindiniai veiklos duomenys, lemiantys energijos vartojimo valdymo politikos bei tikslų efektyvumą, reguliariai teikiami stebėjimų rezultatai, atliekama analizė;
  • veik – atliekami veiksmai, siekiant nuolatinio energijos vartojimo efektyvumo didinimo gerinimo.

ISO 50001 reikalauja nuolatinio sistemos tobulinimo, o ne konkrečių reikalavimų įgyvendinimo. Sertifikavimo vertė yra ta, kad ji suteikia galimybę nuolat tobulinti ne tik atskirų įrenginių, bet ir visos įmonės energijos vartojimo efektyvumo didinimo sistemą. Iš esmės su ISO 50001 siekiama keisti įmonių mąstyseną, nes jos yra skatinamos ieškoti būdų aktyviau valdyti visas savo energijos sąnaudas, o ne tik jas mažinti konkrečiame įrenginyje.

Galima išskirti šešis žingsnius, kuriuos įmonės, besiruošiančios diegti  ISO 50001, gali pradėti savarankiškai vykdyti, konsultuojamos patyrusių ekspertų:

  • užtikrinti aukščiausios vadovybės paramą ir dalyvavimą;
  • rinkti, stebėti ir analizuoti energijos duomenis (atliktas energijos vartojimo auditas yra vienas iš patogiausių įrankių su energijos sąnaudomis susijusių rodiklių surinkimui);
  • nustatyti pagrindinius energijos naudojimo šaltinius;
  • nustatyti bazinį duomenų lygmenį;
  • nustatyti energijos taupymo galimybes;
  • prioritetizuoti taupymo galimybes.

Įmonės gali integruoti ISO 50001 standartą į bendrą sistemą su kitomis vadybos sistemomis, įskaitant kokybės, aplinkos apsaugos ir profesinės sveikatos bei saugos darbe. ISO 50001 įdiegimui taip pat galima kreiptis paramos pagal priemonę „Procesas LT“.

Susisiekite su mumis, jeigu norite išsamesnių konsultacijų dėl įmonių energijos vartojimo audito bei ISO 50001 standarto diegimo – tel. +370 655 70743, el. p. inga@tes.lt.